30 Kov 200 nevyriausybinių organizacijų ragina grįžti prie Civilinės sąjungos klausimo
Lietuvos žmogaus teisių centras ir beveik 200 palaikančių organizacijų, tarp kurių Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Koalicija „Psichikos sveikata 2030“, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas ir kt., ragina Lietuvos valstybės vadovą, Ministrę Pirmininkę, Seimo Pirmininkę bei Seimo narius imtis veiksmų, kad būtų priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, kuris užtikrintų lygiavertiškesnį požiūrį į visus Lietuvos gyventojus, nepaisant jų seksualinės orientacijos. Įstatymas pasitarnautų ne tik tos pačios lyties poroms ir jų šeimoms, bet ir prisidėtų prie didesnės socialinės darnos, lygybės ir vienodo požiūrio principo užtikrinimo Lietuvoje.
Tos pačios lyties pora, Unsplash
Praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, jog tos pačios lyties porų galimybę įteisinti santykius, sudarant civilinę sąjungą, palaiko kas antras šalies gyventojas. Dar didesnė dalis – 70 proc. apklaustųjų – teigiamai žiūri į civilines sąjungas tarp vyro ir moters.
Užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog LGBT+ bendruomenės rizika patirti skurdą yra didesnė dėl įstatymų stokos ar jų diskriminacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose LGBT+ suaugę asmenys dažniau gyvena skurde nei jų heteroseksualūs bendraamžiai. Daugiau nei vienas iš penkių LGBT+ asmenų (22 proc.) gyvena skurde, palyginus su maždaug 16 proc. heteroseksualių asmenų.16 Patiriami emociniai sunkumai dėl diskriminacinių nuostatų taip pat lemia sumažėjusį darbingumą bei produktyvumą, kas daro įtaką asmenų ekonominei padėčiai.
Atsisakymas pripažinti LGBT+ šeimas ir užtikrinti joms teisinę apsaugą reiškia, kad LGBT+ šeimoms nesuteikiama daug tokių pačių lengvatų, kokios suteikiamos ne LGBT+ šeimoms, kai kalbama apie sveikatos draudimą, mokesčius, pensijų planavimą. Elementarios teisinės apsaugos nebuvimas daro asmenis pažeidžiamus taip pat ir darbo rinkoje, nesuteikia lengvatų, riboja socialinių paslaugų galimybes, be to, nelygiavertė teisinė aplinka gali riboti darbo paieškų galimybes apskritai. Kadangi kartu gyvenančios tos pačios lyties poros neturi teisinio statuso, senatvėje atsiranda didesnė skurdo rizika, ypač turint omenyje paveldėjimo mokesčius, kuriuos žmonės turi susimokėti už savo pačių užgyventą turtą.
Priemonių, kurios leistų pagerinti LGBT+ asmenų psichinę sveikatą ir gerovę, yra įvairių. Naujausi tyrimai ir kitų šalių patirtis rodo, kad teisinis santykių sureguliavimas – galimybė sudaryti partnerystę ar santuoką – yra vienas svarbiausių LGBT+ asmenų įgalinimo būdų.
Su kreipimusi galima susipažinti čia.
