05 Geg Lietuva įsipareigojusi savo piliečiams užtikrinti jų teisę į taikius susirinkimus
Kaip praneša žiniasklaidos priemonės, vėl bandoma uždrausti taikias eitynes už lygybę „Baltic pride 2010“.
Lietuvos žmogaus teisių centras ragina Lietuvos valstybės institucijas ir pareigūnus užtikrinti žmogaus teisę rinktis į taikius susirinkimus.
Europos žmogaus teisių teismas: „Demonstracija gali erzinti ar žeisti žmones, kurie oponuoja toms idėjoms, kurioms atstovaujama demonstracijoje. Vis dėlto, jos dalyviai turi teisę į tokia demonstraciją nebijodami būti oponentų fizinio smurto aukomis. <…> Demokratinėje valstybėje teisė į kontrademonstraciją negali suvaržyti teisės į demonstraciją“.
Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo atšaukti sostinės savivaldybės leidimą šį šeštadienį organizuoti eitynes „Už lygybę“. Remiantis Vilniaus apygardos teismo viešaisiais pasisakymais, taip pat gautas ir eksparlamentaro S. Buškevičiaus prašymai panaikinti sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus leisti organizuoti mieste eitynes „Už lygybę“. Teismo prašoma taikyti laikinąsias priemones – laikinai sustabdyti ginčijamų teisės aktų (t.y. savivaldybės leidimų) galiojimą. L.e. pareigas generalinio prokuroro argumentai: „viešosios tvarkos užtikrinimas. (…) Tuo atveju, kai gresia pavojus žmonių sveikatai, visuomenės saugumui, toks leidimas turėtų būti neišduodamas“.
Teisė į taikius susirinkimus
Teisė į taikius susirinkimus įtvirinama Lietuvos Respublikos LR Konstitucijos 36 straipsnyje: „1) Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus”, „2) Ji negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves”.
LR Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad susirinkimų laisvės įtvirtinimas – „vienas iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. <…> Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje.“ Tokia teisė nustatyta ir įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose.
Valstybė turi užtikrinti saugumą: teisė į kontrademonstraciją negali suvaržyti teisės į demonstraciją.
Remiantis L.e. pareigas Generalinio Prokuroro pasisakymais, Generalinė prokuratūra turinti duomenų, kad prieš renginį ketina protestuoti ir įvairaus pobūdžio provokacijas organizuoja radikalių bei destruktyviai nusiteikusių grupių nariai.
Remiantis Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimais, tai neturėtų būti priežastis uždrausti taikią susirinkimų laisvę tiems asmenims, kurių taikus susirinkimas pavojaus visuomenės saugumui nesukelia, o valstybė tokiu atveju turi imtis visų įmanomų priemonių saugumui užtikrinti.
LR Susirinkimų įstatymo 22 straipsnyje nustatytos pareigos: “Valstybės valdžios ir policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti.”
Be to, minėtasis įstatymas nustato pareigūnų atsakomybę, kai jie trukdo organizuoti teisėtus susirinkimus: “Pareigūnai, trukdantys organizuoti teisėtus susirinkimus, traukiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyton atsakomybėn.”
„Demonstracija gali erzinti ar žeisti žmones, kurie oponuoja toms idėjoms, kurioms atstovaujama demonstracijoje. Vis dėlto, jos dalyviai turi teisę į tokia demonstraciją nebijodami būti oponentų fizinio smurto aukomis. <…> Demokratinėje valstybėje teisė į kontrademonstraciją negali suvaržyti teisės į demonstraciją“.
Taigi, oponuojančių grupių buvimas nėra priežastis atšaukti Eitynes už lygybę, tai yra viena iš priežasčių imtis priemonių tiek eitynių, tiek prieš jas nusiteikusių žmonių saugumui užtikrinti. O jeigu yra duomenų, kad kontrademonstracijos dalyviai imsis neteisėtų veiksmų ir sukels pavojų visuomenės narių saugumui, tai yra būtent ta demonstracija, kuriai užkirsti kelią valstybė turi imtis priemonių.
„Laisvė dalyvauti taikiame susibūrime, ne taip,kaip uždraustoje demonstracijoje, yra tokia svarbi, kad jos negalima varžyti, jeigu suinteresuotasis pats tokiomis aplinkybėmis nepadaro smerktino veiksmo. <…> Teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ne tik negatyvią valstybės pareigą netrukdyti rengti taikius susirinkimus, bet ir jos pozityvią pareigą suteikti tokių susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą; derindama susirinkimo vietą atitinkama valstybės institucija turi įsitikinti, kad ji yra tinkama susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti“.
Žmogaus teisės įtvirtintos LR Konstitucijoje turi būti vienodai užtikrinamos visiems.
[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2000 m. sausio 7 d., Vilnius. // http://www.lrkt.lt/dokumentai/2000/n000107.htm
[2] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 str. mustato: „1. Kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ar dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtus naudojimosi šia teise apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybinio valdymo organuose.” T.p. žiūrėti: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnį.
[3] Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje „PLATTFORM “ÄRZTE FÜR DAS LEBEN” v. AUSTRIA (Platforma „Gydytojai už gyvybę“, Pareiškimo Nr. 10126/82, 1988m. birželio 21 d.
