Lietuvos žmogaus teisių centras pateikė pastabas dėl Civilinės sąjungos įstatymo

Lietuvos žmogaus teisių centras pateikė pastabas dėl Civilinės sąjungos įstatymo

2022 m. birželio pabaigoje Lietuvos žmogaus teisių centras, kartu su Žmogaus teisių organizacijų koalicija ir advokatų kontoromis „Ellex Valiūnas ir partneriai“, „Walless“, „Glimstedt Vilnius“ ir “WINT”, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė pastabas dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694.

Susipažinus su įstatymo projektu, pozityviai vertinamos Seimo narių pastangos teisiškai sureguliuoti nesusituokusių asmenų santykius, jų tarpusavio teises ir pareigas. Vis dėlto dabartinis CSĮ projektas neatliepia realių tos pačios ir skirtingų lyčių šeimų poreikių, neatitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo, todėl svarstymo stadijoje turi būti tobulinamas, kad atitiktų žmogaus teisių apsaugos principus bei tarptautinius standartus.

Pagrindinės pastabos apima partnerystės sampratos apibrėžimą, civilinę sąjungą sudariusių asmenų pavardes, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei faktinę partnerystę.

Pirmiausia išsiųstose pastabose atkreipiamas dėmesys, jog dabartiniame CSĮ projekte civilinė sąjunga apibrėžiama labai siaurai ir formaliai. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei tai, jog nesusituokusios poros gyvena de facto šeiminiuose santykiuose, grindžiamuose tarpusavio atsakomybe, emociniu prieraišumu, dabar siūlomas apibrėžimas yra per siauras, formalus ir neatspindi tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties porų, kuriančių šeiminius santykius, santykių turinio ir šeiminio santykių teisinio statuso. Tokia teisinė situacija kelia pagrįstų teisinių neaiškumų, kaip iš tiesų būtų traktuojami civilinę sąjungą sudariusių asmenų teisiniai santykiai, t. y. ar civilinę sąjungą sudarę asmenys būtų laikomi šeima, kaip ji apibrėžiama Konstitucinio Teismo Nutarime, ir (ar) tokiai šeimai (šeimos nariams) būtų taikomos teisės aktuose šiuo metu šeimai ir šeimos nariams nustatytos teisės ir garantijos. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais, siūlytina šiuo metu CSI projekte įtvirtintą „civilinės sąjungos“ sampratą keisti, sąvoką formuluojant tokiu būdu, iš kurio būtų aiškus civilinę sąjungą sudarančių asmenų šeiminis konstitucinis statusas.

Be to, dabartiniame CSĮ projekte asmenims, kuriantiems šeiminius santykius ir juos apsaugantiems civilinės sąjungos teisiniu institutu, apskritai nėra numatyta galimybė pasirinkti kito civilinę sąjungą sudarančio asmens (partnerio) pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama kito civilinę sąjungą sudarančio asmens (partnerio) pavardė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina CSĮ projekte įtvirtinti teisę civilinę sąjungą sudarantiems asmenims pasilikti iki civilinės sąjungos sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito civilinę sąjungą sudariusio asmens pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama kito civilinę sąjungą sudariusio asmens pavardė.

Pastabose taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nepaisant to, kad tos pačios lyties poros pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įsivaikinti negali, vaikai jau dabar faktiškai auga tokiose šeimose tiek pasinaudojus pagalbinio apvaisinimo procedūra užsienio valstybėse, tiek auginant nepilnamečius vaikus iš ankstesnių santykių (pvz., vaiką augina vienišas / našlys tėvas ar motina). Nepaisant to, pagal šiuo metu įtvirtintą reguliavimą tėvų valdžia (pavyzdžiui, nuvežti vaiką į mokyklą ar pas gydytoją) pasinaudoti gali tik vienas iš partnerių, kurį su vaiku sieja biologinis ar globos ryšys. Manytina, jog tokia teisinė situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos teismų praktikoje plačiai aiškinamą geriausių vaiko interesų prioriteto principą, vaiko teises ir teisėtus vaiko interesus. Todėl, atsižvelgdami į faktinę situaciją, t. y. kad jau dabar tos pačios lyties šeimose auga vieno iš šeimos nario biologiniai vaikai, kurie teisiškai nėra visokeriopai apsaugoti, siūlome CSĮ projektu suteikti tėvų valdžią (iš tėvų valdžios kylančias teises bei pareigas) tos pačios lyties partneriui, kuris nėra laikomas biologiniu vaiko tėvu ar motina.

Su visomis pastabomis galite susipažinti čia.

Raštą palaiko

Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kurią sudaro šios organizacijos:
Diversity Development Group
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Lietuvos žmogaus teisių centras
Lygių galimybių plėtros centras
Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL
Psichikos sveikatos perspektyvos
Romų visuomenės centras
Tolerantiško Jaunimo Asociacija
Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Advokatų kontoros:
Advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“, atstovaujama kontoros partnerės Miglės
Petkevičienės ir asocijuotojo teisininko Marijaus Dingilevskio;
Advokatų kontora „Walless“, atstovaujama kontoros partnerio, advokato dr. Evaldo Klimo;
Advokatų kontora „Glimstedt Vilnius“, atstovaujama kontoros asocijuotosios partnerės,
advokatės dr. Dovilės Murauskienės;
Advokatų kontora WINT, atstovaujama kontoros partnerio, advokato Andriaus Iškausko.