06 Bir Lietuvos žmogaus teisių centras pateikė poziciją dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projekto
LR Seimo Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) 2022 m. gegužės 11 d. posėdyje svarstė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1378 (toliau – Projektas) ir 2022 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Lietuvos žmogaus teisių centrą (toliau – Centras) dėl įstatymo projekto ekspertinio vertinimo. Centras susipažino su Projektu ir žemiau teikia savo poziciją, kuriai palaikymą išreiškė Žmogaus teisių organizacijų koalicija (toliau – Koalicija).
Projektas numato tiesioginį moterų, svarstančių nutraukti nėštumą (bei jau nutraukusių ar patyrusių persileidimą), nukreipimą gauti informaciją ar konsultacijas į šališkas, nėštumo nutraukimą stigmatizuojančias ir net tiesiogiai prieš jį pasisakančias įstaigas ar organizacijas, dirbančias su vadinamuoju „kriziniu nėštumu“.
Centro ir Koalicijos nuomone, tik pati moteris, atsižvelgdama į visas gyvenimo aplinkybes ir galimybes rūpintis vaiku, geriausiai gali įvertinti padėtį ir nuspręsti dėl nėštumo nutraukimo. Jai negali būti daromas institucinis ar panašus spaudimas, gėdinimas, kaltės iššaukimas ar panašūs veiksmai dėl jos sprendimo. Priešingai – ji turi gauti mokslu grįstą informaciją ir sulaukti visapusiškos pagalbos.
Nepritariame šiam įstatymo projektui, nes juo būtų:
– netiesiogiai ribojama teisė į laisvą moters apsisprendimą, numatant prievolę į šališką informaciją ir paslaugas svarstant nėštumo nutraukimą;
– į Lietuvos teisinę bazę įvesta sąvoka „krizinis nėštumas“, kuriuo vadinami visi apsisprendimai nutraukti nėštumą, taip stigmatizuojant nėštumo nutraukimą kaip išimtinai trauminę, „krizinę“ patirtį ir kaip kraštutinį, amoralų sprendimą.
Neplanuoto nėštumo, įskaitant ankstyvąjį nėštumą, prevencija visų pirma turi prasidėti nuo kokybiško, mokslu grįsto lytiškumo ugdymo, o ne ribojant asmens teisę į laisvą apsisprendimą.
Su detalia pozicija galima susipažinti ČIA.
