02 Geg Lietuvos žmogaus teisių centras pateikė poziciją dėl Susirinkimų įstatymo pakeitimų projektų
2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – Centras) Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikė pastabas bei pasiūlymus dėl Susirinkimų įstatymo pakeitimų projektų Nr. XIVP-766, Nr. XIVP-819, Nr. XIVP-1328.
Centras, susipažinęs su Seimo narių pasiūlymais, pozityviai vertina pastangas tobulinti Susirinkimų įstatymą. Pastaraisiais metais stebimos ribojimo tendencijos, savivaldybės tarnautojų piktnaudžiavimas susirinkimų derinimo procedūra, dėl itin formalistinio požiūrio skiriamos baudos neramina, o įstatymuose numatytų susirinkimų laisvės apribojimo pagrindų taikymas praktikoje tam tikrais atvejais kelia susirūpinimą. Vis dėlto, Centro manymu, ne visi Seimo žmogaus teisių komitete svarstomi pasiūlymai atitinka žmogaus teisių standartus bei tarptautinę praktiką.
Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau tai negali tapti papildoma našta taikių susirinkimų organizatoriams bei kliūtimi į susirinkimų laisvės įgyvendinimą. Taikių susirinkimų laisvės esminis tikslas yra apsaugoti asmenį nuo savavališko valdžios organų įsikišimo įgyvendinant šią teisę. Kaip yra išaiškinusi Europos Žmogaus Teisių Komisija 1980 m. byloje Christians against Racism and Fascism v. the United Kingdom, Nr. 8440/78, valstybė turi ne tik susilaikyti nuo nepagrįstų netiesioginių šios laisvės suvaržymų taikymo, bet ir užtikrinti efektyvų naudojimąsi šia teise.
Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) gairėse dėl taikių susirinkimų laisvės yra pažymėta, jog pranešimas apie susirinkimą neturėtų tapti leidimo organizuoti renginį išdavimu. Gairėse taip pat pabrėžiama, jog išankstinio įspėjimo apie susirinkimą reikalavimas yra de facto kišimasis į susirinkimų laisvės įgyvendinimą, todėl bet koks reikalavimas turėtų būti nustatytas įstatymu, būti proporcingas ir būtinas.
Su Centro pozicija galima susipažinti ČIA.
