15 Lap Projektas „Mano teisės – aktyvus dalyvavimas“
2013 m. lapkričio 15 dieną Lietuvos žmogaus teisių centras pradėjo įgyvendinti projektą “Mano teisės – aktyvus dalyvavimas”, kuris yra finansuojamas EEA Grants, NVO programos Lietuvoje lėšomis.
Projekto tikslas – stiprinti informacijos apie žmogaus teises prieinamumą, skatinti žmogaus teisių diskursą, įtraukiant plačiąją visuomenę, žmogaus teisių srityje (plačiąja prasme) veikiančias organizacijas, stiprinti šių organizacijų ir piliečių ryšį, sudaryti sąlygas pastoviam jų bendravimui, leisiančiam identifikuoti sistemines žmogaus teisių problemas ir imtis būdų jas spręsti.
Taip pat šiuo projektu LŽTC siekia stiprinti žiniasklaidos, ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų kompetencijas identifikuojant neapykantos kalbą, kvestionuojant žodžio laisvės ribas, jų suderinamumą su etikos ir žmogaus teisių standartais.
Lietuvos gyventojams nėra lengvai prieinama susisteminta ir nuolat atnaujinama informacija apie žmogaus teises ir jų gynybos būdus, trūksta aktualių, su žmogaus teisėmis susijusių klausimų komentaro. Todėl visuomenė stokoja elementarių žinių žmogaus teisių srityje, nėra tinkamai informuota apie organizacijas ir institucijas, veikiančias žmogaus teisių srityje, nežino į ką kreiptis. Šiuo metu veikianti ir LŽTC priklausanti svetainė www.manoteises.lt išlieka bene vienintele interneto svetaine, pateikiančia daugiau ar mažiau susistemintą informaciją apie žmogaus teises. Nors svetainė gausiai lankoma, informacija joje nebėra periodiškai atnaujinama ir praranda aktualumą.
Savo ruožtu Žmogaus teisių srityje veikiančios institucijos ir organizacijos dažnai nežino su kokiomis sisteminėmis problemomis susiduria gyventojai, todėl šių organizacijų vykdoma advokacija dažnai yra reakcinė, neplaninga ir nenuosekli, dėl to, galbūt, rezultatus atnešanti daug lėčiau. Tinkamai informuotos organizacijos galėtų būti jungiamasis ryšys, per kurį piliečiai gali paveikti valstybės institucijų sprendimus, šalinti sistemines žmogaus teisių problemas.
Nacionalinė žiniasklaida, vietoj to, kad skirtų dėmesį žmogaus teisių problemų identifikavimui ir viešinimui dažnai elgiasi atvirkščiai – peržengia etikos ribas, stereotipiškai atvaizduoja tam tikras etnines grupes ir mažumų problemas. Pastaraisiais metais formuojasi tendencija, pateisinanti ant neapykantos kurstymo ribos balansuojančius komentarus viešojoje erdvėje – padaugėjo teismų sprendimų, straipsnių, politikų pasisakymų, pateisinančių neapykantos kalbą (angl. hate speech). Ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų sprendimai šiose bylose būna neprofesionalūs, nemotyvuoti, institucijoms trūksta kompetencijų ir patirties ieškant balanso tarp teisės į žodžio laisvę ir neapykantos kalbos
Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. EEE finansinio mechanizmo parama yra skirta 15-ai šalių (12 naujųjų Europos Sąjungos šalių, taip pat Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai), o Norvegijos finansinio mechanizmo parama yra skirta 12 naujųjų Europos Sąjungos šalių.
