08 Rgs Už Seimo narių neišmanymą mokės rinkėjai
Antradienį Seime bus eilinį kartą svarstomas Lygių galimybių įstatymas, kiekvieną kartą sukeliantis audringas diskusijas. Apmaudu, tačiau šiose diskusijose dažnai pasiklystama išankstinių nusistatymų, nepagrįstų baimių ir paprasčiausio teisinio neišprusimo labirintuose. Stebint Seimo narių darbą, susidaro įspūdis, kad ne tik nebandoma rasti racionalių sprendimų, kaip apsaugoti didelę dalį visuomenės narių, kasdien patiriančių diskriminaciją dėl amžiaus, negalios, lytinės orientacijos ir kitų pagrindų, bet ir klaidingai, o galbūt ir sąmoningai manipuliuojama Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Esant tokiai situacija, Lygių galimybių įstatymas, kuriuo jau seniai turėjo būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimai Europos Sąjungai, stiprinama teisinė Lietuvos gyventojų apsauga, gali atnešti Lietuvos gyventojams dar daugiau žalos – Europos Komisija jau yra pasirengusi patraukti Lietuvos valstybę atsakomybėn už įsipareigojimų ES nevykdymą. Taigi, teisinis Seimo narių neišprusimas mokesčių mokėtojams kainuos šimtus tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina draudimą asmenis diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tačiau, kaip ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis teismas, šis sąrašas nėra baigtinis. Neabejotina, kad tiek amžius, tiek negalia, tiek ir kiti tiesiogiai Konstitucijoje neįtvirtinti asmenų lygiateisiškumo pagrindai „slypi“ šioje Konstitucijos nuostatoje. Tačiau Konstitucijos nuostatos, priešingai nei konkretūs ją įgyvendinantys teisės aktai, aiškinamos plečiamai, atsižvelgiant į pamatinius teisinės, demokratinės valstybės principus bei Konstitucijos nuostatų visumą.
Tačiau įtraukus į Lygių galimybių įstatymą tik Konstitucijos formuluotę kurioje neminimi trys ES antidiskriminacinės politikos pagrindai — amžiaus, negalia ir lytinės orientacija – didelei daliai Lietuvos visuomenės narių bus užkirstas kelias ginti savo teises. Nereikia teisinio išsilavinimo suprasti, kad įstatymai, numatantys draudimus nebus ir negali būti aiškinami plečiamai.
„Kai kurie Seimo nariai, teikdami Lygių galimybių įstatymo pataisas demonstruoja ir paprasčiausią teisinį neišprusimą, nesusigaudo galiojančiuose įstatymuose, teisinėse sąvokose.“ – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docentė Edita Žiobienė. „Lietuvoje galioja du svarbūs teisės aktai, draudžiantys diskriminaciją – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, draudžiantis diskriminaciją dėl lyties, bei Lygių galimybių įstatymas, numatantis draudimą kitais pagrindais. Išbraukus iš dabar galiojančio Lygių galimybių įstatymo negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos pagrindus būtų paminti piliečių teisėti lūkesčiai, kas žvelgiant iš teisinės valstybės prizmės būtų nepateisinama,“ – teigia Edita Žiobienė. Kita vertus, anot E. Žiobienės, dabar egzistuojantis reguliavimas, kai veikia du diskriminaciją draudžiantys teisės aktai praktikoje įneša nemažai sumaišties. „Galbūt vertėtų ateityje šiuos teisės aktus sujungti į vieną“ – teigia konstitucinės teisės ekspertė.
Lietuvos žmogaus teisių centras, kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ragina Seimo narius vykdyti tarptautinius įsipareigojimus bei priimti tokias Lygių galimybių įstatymo pataisas, kurios apimtų visus asmenų nediskriminavimo pagrindus, išvardintus Europos Bendrijos sutarties 13 straipsnyje, o ne ribotų žmonių teises dėl amžiaus, negalios ir lytinės orientacijos.
Lietuvos žmogaus teisių centras taip pat primena, kad ES teisės aktai įpareigoja valstybes nares garantuoti, jog diskriminaciją patyrę asmenys turėtų teisę gauti paramą ir būti atstovaujami atitinkamų profesinių sąjungų arba ekspertų organizacijų ar asociacijų, o nuobaudos už diskriminaciją turi būti susijusios su padaryta žala ir būti priemone, atgrasančia nuo tokio elgesio.