08 Rgs LŽTC kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl EŽTT reformos
Nevyriausybinės organizacijos ragina Užsienio reikalų ministrą nepritarti siūlymui įdiegti mokestį už individualią peticiją, teikiamą Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT). Minėtas siūlymas yra vienas iš EŽTT reformos, kuri kartu siekia optimizuoti Teismo išlaidas, priemonių. Šis pakeitimas sąlygotų vienos iš pagrindinių teisų – teisės į teisingą teismą – pažeidimą. Tokiu atveju būtų sumažintos galimybės nukentėjusiesiems ginti save dėl jų finansinių išteklių ir socialinės padėties visuomenėje.Nevyriausybinės organizacijos ragina Užsienio reikalų ministrą nepritarti siūlymui įdiegti mokestį už individualią peticiją, teikiamą Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT). Minėtas siūlymas yra vienas iš EŽTT reformos, kuri kartu siekia optimizuoti Teismo išlaidas, priemonių. Šis pakeitimas sąlygotų vienos iš pagrindinių teisų – teisės į teisingą teismą – pažeidimą. Tokiu atveju būtų sumažintos galimybės nukentėjusiesiems ginti save dėl jų finansinių išteklių ir socialinės padėties visuomenėje.
Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad visų asmenų lygybę prieš teismą numato daugybė teisės aktų: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 str. yra įtvirtinta, kad asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. taip pat skelbia, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Tokią pačią galimybę numato ir dar daugelis tarptautinių aktų, kurie saugo ir gina žmogaus teises, tai yra – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktas, numatantis, kad visi asmenys yra lygūs (14 str.).
Akivaizdu, kad naujos EŽTT reformos įgyvendinimas ne tik apribotų kelią finansiškai nepasiturinčių asmenų galimybes užtikrinti teisėtą savo teisių gynimą, bet dar labiau didintų socialinę nelygybę.
Keletas argumentų, kodėl nereikėtų pritarti tokiai EŽTT reformai:
Pirma, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą įtvirtina ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Pritarimas šios reformos įdiegimui pažeistų lygybės principą, neleistų užtikrinti teisės į teisingą teismą įgyvendinimo, bet ir morališkai pažeistų žmonių pasitikėjimą teisingumu.
Antra, po Konvencijos 14 Protokolo pasirašymo Lietuvoje, buvo sutinkama su peticijos priimtinumo reikalavimais, kurie po minėto dokumento priėmimo tapo griežtesni ir tai suteikė EŽTT galimybę produktyviau dirbti ir siekti greitesnio, kokybiškesnio skundų nagrinėjimo. Naujos reformos dėl apmokestinimo įdiegimas sustabdytų taip ilgai kurtą siekį apginti kuo daugiau nukentėjusiųjų ir apsaugoti EŽTT nuo peticijos priimtinumo reikalavimų neatitinkančių skundų. .
Trečia, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žmonės tikisi sulaukti teisingo atlyginimo už jiems padarytą žalą. Ne visada skriaudą patyrusios aukos yra finansiškai pasiturinčios arba bent jau sugebančios išlaikyti save. Pasitikėjimas teismais, o tuo labiau EŽTT skatina asmenis visada turėti vilties, kad į jų kreipimąsi bus atsižvelgta. Mokesčio įvedimas už individualios peticijos pateikimą užkirstų galimybę jį pateikti, net neišnagrinėjus, ar peticija atitinka priimtinumo reikalavimus. T.y. būtų pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 34 str., kuris sako, kad kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinė organizacija ar asmenų grupė, teigiantys, kad jie yra vienos iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių padaryto Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka, Teismui gali pateikti individualią peticiją. Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja niekaip netrukdyti veiksmingai pasinaudoti šia teise. Asmuo, kuris neišgalėtų susimokėti numatyto mokesčio negalėtų pateikti individualios peticijos, t.y. apginti savo teisės į individualią peticiją.
Ketvirta, kiekvienos valstybės siekiamybė – darni visuomenė, kuriai atstovautų jų išrinkta valdžia, o jų teises gintų teismų sistema. Nepasitikėjimas minėtomis institucijomis – ne vien Lietuvos valstybės problema, kuriai išspręsti telkiamos visos pastangos. EŽTT mokesčio reformos įdiegimas skatintų asmenis (o ypatingai tuos, kuriems kelia rūpesčių jų socialinė padėtis visuomenėje) galvoti ar vis dėlto nacionaliniai, regioniniai bei tarptautiniai aktai, taip pat jų užtikrinimą saugančios institucijos tikrai turi tokią galią bei norą visuotinai užtikrinti vieną svarbiausių vertybių – teisingumą.
Penkta, kreipimasis į tokio pobūdžio instituciją kaip EŽTT reikalauja daugybės žmogiškųjų ir finansinių išteklių jau dabar. Konvencijoje minėtuose peticijų priimtinumo reikalavimuose pažymėta, kad asmuo, kuris jaučiasi jog jo teisės pažeistos, pirmiausia turi praeiti visas teismines instancijas savo valstybėje, ir tik tada turi teisę kreiptis į EŽTT. Gynyba, transportavimo išlaidos, dokumentų rengimas – gali būti pakankamos priežastys nukentėjusiajam asmeniui atsisakyti kreiptis į jo teises ginančias institucijas.
Raginame Užsienio reikalų ministrą pasisakyti už kiekvieno asmens teisė į teisingą teismą ir balsuoti prieš tokią Europos Žmogaus Teisių Teismo reformą, kuri siūlo įvesti mokestį už individualias peticijas.
Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė
Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky
Nacionalinio socialinės integracijos instituto pirmininkė Neringa Jurčiukonytė
Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė
Lygių teisių ir socialinės plėtros centro direktorius Vytautas Valentinavičius
Asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ Valdybos pirmininkas Vladimir Simonko
